kraužlys

kraužlỹs sm. (4) NdŽ, Lar136 sudžiūvęs, sukepęs (ppr. duonos) pakraštys, pluta, žiauberė: Pasiėmęs kraũžlį duonos išjojau arklių ganyti Žsl. Kraužliaĩs gyvendamas nenumirsi Žsl. Kraužlỹs su sviestu labai gardu Lzd. Iš kraužlių galima padaryti gardžios giros Mrk. Ji negalėjo atsilaužti kraužlelį tos duonos J.Balč. Bul'bos su kraužlukais kap barankos skanios Srj.